Aš neprašiau gyvenimo malonės.
Nereikia man primityvios būties.
Gyvenimo vidurkeliu žingsniuoju oriai —
nepraradau budrumo, savasties.
Nekart gyvenimas nagus parodyt bandė,
ir kartais savo laimę aš daužiau,
bet grūdinosi siela tarsi plieno kardas,
kol visapusišką palaimą suradau.
Skambėjo man širdis galingais varpo dūžiais,
jų aidas sėjo gėrį minioje žmonių,
ir supratau, kad nesvarbu juk spindintys drabužiai,
svarbiausia, kad spindėti trokštum tu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2013-10-29 01:40:04
Menkas iš manęs teisėjas, nežymus ir komentatorius, tačiau eilutėse radau paprastumą ir tiesmuką minties dėstymą. Tačiau be atviro jausmo suradau ir eilutes, ties kuriomis bent stabtelėjau.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-29 00:44:46
Menu, kaip jaunystėje panas kabinau. Na, tiesiog nerdavausi iš kailio. Aišku, dažniausiai padėdavo humoras, bet kitąsyk norėdavau (bandydavau) išsiskirti iš kitų savo teigiamu rimtu įvaizdžiu - čia žiūrėdavau pagal situaciją ir vadovaudavausi nuojauta. Tam kartui. Iki kito karto. Taigi...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-10-29 00:26:10
Perskaitęs, pirmiausia pamaniau, kad čia rašo Antroji Valstybės Asaba, na patys žinot kas...Jau stilius toč toč... Bet, pasirodo, kad ne. Žiauriai apsimoviau. Ką gi, jei rimtai ir vyriškai, tai to kaip tik ir pasigedau. Norisi paslapties, o čia viskas išklota kaip ant delno. Intencijos gražios, turinys prasmingas, atlikimas... kaip klumpakojis.