Keista diena. Užduso sodo pienė.
Nusilpo stiebas patvorio svėrės.
Ropoja raišas driežas prie pat sienos,
Kur tvyro kvapas alpstančios žolės.
Ir aš žiūriu į vasarą per petį. –
Ruduo ne draugas – veidrody raukšlė.
Nors brandų trupinį jame suradus
Nepuolu padėkot… Ir tu kremties,
Kad plaukuose dažniau po žilą sruogą
Ankstyvą rytą vėlei surandi.
Save regi net su drabužiais nuogą
Ten – visareginčioj dangaus aky.
Vėl sudėlioji laiką į lentynas:
Sekundes, valandas ir minutes,
Kurias gyvenimas nedosniai išdalinęs,
Paragino kelionę savo tęst.
Keista diena, o dar keistesnis laikas –
Jo nesugniauši saujoj sutaupyt.
Minčių voratinkliai viršum galvos dar draikos,
Ir spurda ilgesiu gyvenimui širdis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-28 22:12:05
Tik nereikia - dar ne ruduo :)
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-10-28 19:52:22
Keista diena, bet ir gera, jeigu tokiam puikiam eiliukui leido gimt.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-10-28 14:47:08
Keista diena? Tikrai keista...
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-10-28 11:26:56
Išties - keista diena, pagalvojus - tiesa.