Ar gi aš buvau neteisi,
Ar gi viso to nenuspėjau?
Kodėl tu tyli, ko delsi?
Atrodo, neviltis išsiliejo.
Nuskambėjo visi žodžiai,
Kurių prasmės aš neradau.
Sielvartas kvepėjo rožėm.
Viltys pakilo lig aukšto dangaus.
O po to iš aukštai jos krito
Ir pažiro smulkiomis dalimis.
Nemiga nelaukė ryto.
Aš niekad netapau tavimi.
Ir viskas liks kaip buvę,
Niekas nepasikeis po to.
Atvertas lūpas susiuvo.
Akimis savęs nematau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-10-28 00:49:06
Neviltis išsiliejo, prasmių nerasta. Bet sielvartas buvo ne toks jau baisus, net su viltim ir kvepiantis rožėm (ta eilutė tragiškai graži).
aš niekad netapau tavimi > kuo? Jei tu yra kitas asmuo, tai ir nereikia juo tapti (ar kalbama apie susiliejimą?); jei tu yra menamas aš, tada labai gaila neradus savęs.
ar gi > argi (dalelytė gi + vienskiemenis nekaitomas = rašoma kartu)