Ar gi aš buvau neteisi,
Ar gi viso to nenuspėjau?
Kodėl tu tyli, ko delsi?
Atrodo, neviltis išsiliejo.

Nuskambėjo visi žodžiai,
Kurių prasmės aš neradau.
Sielvartas kvepėjo rožėm.
Viltys pakilo lig aukšto dangaus.

O po to iš aukštai jos krito
Ir pažiro smulkiomis dalimis.
Nemiga nelaukė ryto.
Aš niekad netapau tavimi.

Ir viskas liks kaip buvę,
Niekas nepasikeis po to.
Atvertas lūpas susiuvo.
Akimis savęs nematau.