Parašyčiau kalambūrą —
Pagyrimų gaučiau krūvą,
Už pilietinę satyrą —
Vienon vieton skaudų spyrį.
Plunksnos broliai sako — baiki
Su gėlytėm, lapais žaiski,
Tegul jautrios akys drėksta —
Jos politikos nemėgsta.
Kur poezija, ten menas —
Vyturiai danguj čirena.
Krinta rasos, draikos rūkas —
Širdį virpina kipšiukas.
O politika — tai fe,
Tinka ji tiktai Seime,
Na, dar laikraščiuos, TėVė,
Kur triumfuoja nuodėmė.
Taip tikėjau: žodis — ginklas,
Laisvam žmogui reikalingas.
Ginti tiesą, draugą, žemę,
Kai pavojų baimė kelia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-10-27 14:58:34
Taiklūs žodžiai. Tad be politikos ne žingsnio - visur ji kaip šešėlis saulėtą dieną persekioja. O pilnaties šmėklos dar daugiau baugina.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-10-27 10:46:59
Įdomu. Teisingi pastebėjimai. Man patiko.