Parašyčiau kalambūrą —
Pagyrimų gaučiau krūvą,
Už pilietinę satyrą —
Vienon vieton skaudų spyrį.

Plunksnos broliai sako — baiki
Su gėlytėm, lapais žaiski,
Tegul jautrios akys drėksta —
Jos politikos nemėgsta.

Kur poezija, ten menas —
Vyturiai danguj čirena.
Krinta rasos, draikos rūkas —
Širdį virpina kipšiukas.

O politika — tai fe,
Tinka ji tiktai Seime,
Na, dar laikraščiuos, TėVė,
Kur triumfuoja nuodėmė.

Taip tikėjau: žodis — ginklas,
Laisvam žmogui reikalingas.
Ginti tiesą, draugą, žemę,
Kai pavojų baimė kelia.