Skaudžiai duobėtoje asloj
pažirę molio šukės
privers ieškot dienų bėgsme prasmės.
Šiaudinio stogo praeitis išblukus
lietaus laše is naujo vėl spindės.
Nuo šauksmo nebylaus
įtrūkęs klėties langas —
jo aimana į upės žvirgždą įsibraus.
Prie šilto žemės grumsto
kaip prie tėvo rankų
tvarus namų jaukumas prisiglaus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lietum
Sukurta: 2013-10-28 00:09:21
Geras eilėraštis, tačiau apgalvočiau tą "tvarumą", nes kažkaip jis čia neįtinka. Tvirtas kalbėjimas ir aiški pozicija. Visai gerai :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-27 23:51:19
Mielas eilius, yra gerų metaforų. Tik tas „tvarus“ man kažkaip čia nesiklijuoja...
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-10-27 20:33:40
Šešiaeilis formos paieškose.
Nuo šauksmo nebylaus / įtrūkęs klėties langas; tvarus namų jaukumas — įsimintinos vietelės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-10-27 15:02:41
kaip tėvo rankų
tvarus namų jaukumas prisiglaus...
Nei rankų, nei jaukumo tikriausia jau nebėra.