Gintariniai už lango kaštonai,
gintarinė už lango vėsa,
ir pasaulis aplinkui geltonas,
ir mintis dar kaip paukštė visa.
Skris su krintančiais lapais ir vėtrom,
nors tykos nūn daugiau nei audros,
laukt sulaukt vėjo gūsio reikėtų,
įkvėpimo, it saulės antros.
Nors tik jis tau vienužis paliko,
nužymėjo kelius taip baltai,
nors laikeisi už saulės vainiko,
tu su lapais kartu nukritai.
Ir ant lauko, ant plyno, ant pliko
užmigdykit, kaštonai, prašai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-10-26 06:05:16
Siūlau pirmąjį posmą baigti ne tašku, o brūkšniu (gal sakinys ilgokas, bet ir to minties skrydžio tęstinumas yra!). Galima pamintyti ir dėl pavadinimo. O šiaip kūrinys puikus ir eilėdara, ir sąskambiais, ir soneto forma.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-10-25 18:55:52
Man antrasis posmas artimesnis. Visas šiltas ir mielas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-25 18:26:46
...tokiu sidabrišku skambesiu visas persunktas...labai poetiškai ir lyriškai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-10-25 18:18:35
Puikus sonetas.