Tasai svaigus ir paslaptingas miško rūbas...
vėdrynas, viržiai, pušys, mojančios gailiai;
baimingai epušės lapeliai mirga
tartum įstabūs nėriniai...
Štai girdis tolumoje gervių klyksmas —
toks tragiškas kaip motinų rauda.
Ir sielą apglėbia kažkokios giedrios mintys,
ir atrodo, kad būtum amžinai tu čia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-10-26 04:31:36
...pavadinimas sukėlė mintims sąlytį su tokiu senoviniu valsu „Miške“, net uždavė melodiją.
Bet kaip kūrinio vardas – perdaug arti to „miško“ pirmojoje eilutėje.
Dar. Šio eilėraščio skambumas irgi priklausytų nuo dėkingų rimų.
Posmai išjausti, o melodingumą – minėjau! – galima išgauti.
Atskiros eilutės padvelkė K.Balmonto „lietuviškąja“ lyrika.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-10-22 13:34:20
Vaizdžiai,pasijutau tikrai esanti miške
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-22 10:57:23
Ir rodosi, kad būtum amžinai tu čia.
Iš sopulio pasemta ta žodžių giedruma...
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-10-22 09:16:23
Lyriškas rudens klyksmas. Patiko.