Tasai svaigus ir paslaptingas miško rūbas...
vėdrynas, viržiai, pušys, mojančios gailiai;
baimingai epušės lapeliai mirga
tartum įstabūs nėriniai...

Štai girdis tolumoje gervių klyksmas —
toks tragiškas kaip motinų rauda.
Ir sielą apglėbia kažkokios giedrios mintys,
ir atrodo, kad būtum amžinai tu čia...