Nerašau, jau seniai nerašau,
tik lietus lai palangėmis rašo,
man nereikia juk nieko daugiau,
kai rankas medžiai vėjyje grąžo.
Kai kurie jų nuogi,
kai kurie savo gintarą saujomis beria,
jų alėja kaskart ateini
ir man švytintį laišką įduodi į kelią.
Ateini, rudenini lietau,
Viešpats pirštais paglostęs man plaukus,
o aš nieko daugiau neprašau,
tik pavasario saulėto laukiu.
Tiktai spindulio šokant blakstienom,
tik akimirksnio dieviško vieno.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-22 15:09:07
...dieviškai skamba...tiesiai į širdį...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-21 21:47:18
Man tai netrukdo. Anaiptol - 1 ir 3 posmas surimuoti vienodai, o 2 lyg koks priedainis, 4 - kaip ir dera sonetui. Na, gal ne visai tipinis tas sonetas, bet taip dar įdomiau. Kur čia tas banguotumas? Aš nematau.
Vartotojas (-a): Niekada
Sukurta: 2013-10-21 21:27:46
Ne tokie ir maži tie norai :) Labai švelniai ir gražiai nuskambėjo...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2013-10-21 20:25:49
gerai, ypač pasiilgusiems romantikos :)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-10-21 18:44:26
Gražus