Ar moki prakalbinti tylą?
Tik vienatvėje ji prabyla,
Kai diena triukšmingai nudunda
Į nakties žvaigždėtą pagundą.
Kai darbai atlaisvina delnus,
Ištuštėja aistros ir dainos.
Kai net skausmas apauga žole,
Ir nelieka nieko šalia,
Tik miglų atraižom užsiklojęs
Snūduriuojatis naujas rytojus...
Į svečius pasikvieski tylą —
Vienumoj, ramumoj ji prabyla...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-23 15:55:07
/Tik miglų atraižom užsiklojęs / Snūduriuojantis naujas rytojus.../
Skambūs, skrajūs žodžiai.
Vartotojas (-a): Algimantas
Sukurta: 2013-10-22 12:10:38
Pritariu, melodingas, bardinis...
Tik gitararą į rankas paimk,
stygas pirštai švelniai paliesk,
muzikos mūzą prisėsti pakviesk,
tada ir melodija gims...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-21 21:32:31
Va, čia ir yra daina, ne taip, kaip „daina“ prieš tai buvusi ne daina :(