Ar moki prakalbinti tylą?
Tik vienatvėje ji prabyla,
Kai diena triukšmingai nudunda
Į nakties žvaigždėtą pagundą.
Kai darbai atlaisvina delnus,
Ištuštėja aistros ir dainos.
Kai net skausmas apauga žole,
Ir nelieka nieko šalia,
Tik miglų atraižom užsiklojęs
Snūduriuojatis naujas rytojus...

Į svečius pasikvieski tylą —
Vienumoj, ramumoj ji prabyla...