Žmogus subyra tarsi vėjo smiltys,
Išblaško jūra baltus kaulelius.
Telieka skausmas, gyvastim pavirtęs,
Rauda kaip dūšia geriasi į mus.
Dar nemiegok, dar laikas neatėjo,
Stebėk, kaip byra laikas pro pirštus.
Ir kaip žuvėdros klykauja per vėją.
Esi žmogus, tiktai žmogus,
Kuris subyra tarsi smiltys vėjyje.
Ir lieka dulkės... atminčiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-10-21 10:11:54
Akcento pabaigoje šitiems įtaigiems žodžiams norisi kito.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-20 20:21:29
...beribe gelme šiurpulingai alsuojantis...ir labai įtaigus...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-20 15:36:19
Man atvirkščiai - pabaiga yra vinis. Todėl mes tokie visi skirtingi :)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2013-10-20 14:42:17
Be tų paskutiniųjų eilučių kai skaitau, - kaip ir pakanka visko
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-10-20 13:47:21
Jaučiasi artėjančios Vėlinės, o tai tikrai geras laikas pamąstyti apie žmogaus būtį ir nebūtį. Lieka darbai, lieka kūryba, tad gražios sėkmės ir toliau kurti, nepamirštant Šviesos, Tikėjimo.