Atsispindintys paviršiai
Iš visur žiūri į mano akis.
Kodėl nieks nepasimiršta?
Atrodo, jog pats save seki.
Sugrotos natos nuplaukia į tolį,
Greitai pabėga per rudeninį lietų.
Daugiau gražių žodžių nesugalvojau,
Be to, čia jiems nebūtų vietos.
Nestiprios rankos, netvirtos kojos
Ir sunki galva, pilna minčių.
Vėl pradėsiu ten, kur sustojau.
Kaip gaila, kad nieko nejaučiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-20 20:25:00
...išjaustas... skausmingai vingiuoja ruduo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-20 15:34:46
Ne, dabar jau daug geriau.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2013-10-20 14:48:40
:) gražūs būna ir ne itin gražūs žodžiai... Gal svarbiau - netikėtumas?
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-10-20 13:53:26
Hmm, jei galva sunki nuo minčių, tai tikrai bus kažkas labai gražaus ir šviesaus sugalvota ateityje. To ir linkiu.