Santrauka:
Artėjant Vėlinėms, prisiminiau šį kūrinėlį. Iš rinkinio „Kol esam..."
Nusileisk iš dangaus
mėlynų aukštybių:
juk padaryti gali?..
Pažvelk į skausmą,
nerimą žmogaus —
esi viltis, prasmė gili!
Padėk vargšui, silpnam,
užkirsk kelią piktavaliui,
nematomai geram — lengva —
gal ne visagalis
Tu lauki, kenti, vilies,
jog žmonija pati susiprastų —
šiems nesvarbu kas — po mirties —
vėlės nebijo spąstų —
esam nežinomybėj...
O žmogus kentės toliau,
lauks nesulauks malonių —
ašaros per skruostą riedės ir
dar ryškiau pagilins dvejones.
1998 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-10-26 05:32:41
...patiko toks lengvas prasmingumo plauksmas: nuo geranoriškumo pilnos liepiamosios nuosakos – per dabartį (iš tikrųjų esam nežinomybėj) – į tapatingą (kentės toliau, lauks) ateitį. „Pažiūrėki į kūrinio datą“ (Kaip lietus) – taip, jis įveikė tūkstantmečių ribą ir – bent pačiai Rena! – jau turi išliekamąją vertę.
Ar galiu smerkti trumparegiystę, kurie neįžvelgia poezijos? Ne, nes tai – jų dvasinio matymo bėdos.
Autorei dėkui už brandžias eiles, o į klausimą jų pavadinme lai kiekvienas skaitytojas ieškosis atsakymo.
Sėkmės ir palaimos visiems.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-18 21:50:29
Nepulkit - pažiūrėkit į kūrinio datą. Yra gerų dalykų, yra...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-18 13:57:51
...labai patiko toks filosofinis pamąstymas poezijoje...