Gyvenime, tu su manim juokauji —
Nuo vieno kalno vėl kitan kopiu,
Vis mesteli netikėtumą naują,
Patikrindamas, ar likau vaiku.
Gyvenime, tave įsimylėjau,
Mylėti taip nežemiškai jauku.
Kadaise maištavau, pykau, kentėjau —
Ir vardan ko? Juk vien gyvent puiku!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): apolia
Sukurta: 2013-11-05 12:24:42
Labai, labai gržus eilėraštis, aš jį įsimylėjau :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-17 04:06:31
Joooo, mylėti yra puiku. Tik ta meilė su metais skirtinga. Kadaise labiau patiko itališkasis variantas: pyksti, taikaisi, nori nusižudyti, alpsti vos pamatęs... Dabar labiau priimtinas angliškasis: ramiai, be ypatingų jausminių nukrypimų, užtikrintai ir su mintim į ateitį. Nebandžiau čigoniško, bet jau metai ne tie... :))))
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-10-16 22:45:28
graži lyrika, persunkta nuoširdumu ir paprastumu
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2013-10-16 14:19:12
daina gyvenimui
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2013-10-16 10:06:11
TOKS VIENU ATSIKVĖPIMU PARAŠYTAS, SKLANDUS...