Gyvenime, tu su manim juokauji —
Nuo vieno kalno vėl kitan kopiu,
Vis mesteli netikėtumą naują,
Patikrindamas, ar likau vaiku.
Gyvenime, tave įsimylėjau,
Mylėti taip nežemiškai jauku.
Kadaise maištavau, pykau, kentėjau —
Ir vardan ko? Juk vien gyvent puiku!