Pagalvojau —

prie berželio sustosiu, paguosiu,

Kad apgavo ruduo jį gudrus,

Aukso lapais viliojo ir puošė,

Dabar skina, jais kloja takus.

Neliūdėk, baltas broli, nereikia,

Spalio pokštus nuo seno žinai —

Spalvomis, kaip vėjavaikis žaidžia,

Tiktai baigiasi greitai dažai.

Teks palaukt, šaltą žiemą ištverti,

Kol gegutė raiba užkukuos,

O tada saulės spindulius gerti,

Apsipilt pumpurais, sužaliuot.