Pagalvojau —
prie berželio sustosiu, paguosiu,
Kad apgavo ruduo jį gudrus,
Aukso lapais viliojo ir puošė,
Dabar skina, jais kloja takus.
Neliūdėk, baltas broli, nereikia,
Spalio pokštus nuo seno žinai —
Spalvomis, kaip vėjavaikis žaidžia,
Tiktai baigiasi greitai dažai.
Teks palaukt, šaltą žiemą ištverti,
Kol gegutė raiba užkukuos,
O tada saulės spindulius gerti,
Apsipilt pumpurais, sužaliuot.