Šilko potėpiai susilieja saulės mirgėjime,
Glosto akis regėjimai, išeinantys į niekur...
Kad vėl užgimtų!
Pumpure raktelis žinojimo — taip bus, taip buvo.
Ir lengvumas krintančio lapo skrydyje
Ramiai uždaro skrynelę —
Pavasariui.
Lietaus ašaros irgi į gera — žemę maitina.
Ir liūdesys lapus uždengia, kad duona garuotų.
Pilka plutele lobius paslėpus,
Išeina Bobų vasara,
Skepetoj raštus gyvenimo nusinešdama.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-10-15 01:12:30
Tautiškai :) Tokiu atveju dar giros (gerai išlaikytos) norėčiau - pilkai plutai suvilgyti ir liūdesio lapus prasklaidyti.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-10-14 20:45:12
Man,kaip ir Ramunei,patiko eilutės ,uždarančios" skrynelę pavasariui".
Su viltimi lauksime pavasario :-)
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2013-10-14 18:17:02
Išeina Bobų vasara -
Skepetoj raštus gyvenimo nusinešdama.
Visi mieli ir šilti žodžiai.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-10-14 15:59:20
...rudeniškai šviesu...ir sakralu...