Ne, tu ne rūškanas, ne juodas,
Tu tiktai veidrodis krantų.
Kai gražūs jie — taip pat gražus
Spalvom ir puokštėm debesų.
Kas žvelgs su meile, kiekvienam
Žvilgsniu žydrynės atsakai,
Glėby šaltam, glėby giliam,
Rodos, prisiglaudė klevai.
Tu tiktai veidrodis skaidrus,
Kol neišgąsdina vilnis,
Kol susimąstęs ir kantrus
Vandens nesudrumsčia žvejys.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-10-11 17:37:16
Čia gi Nevėžis pakalbintas,švelniai
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2013-10-11 13:02:56
mielas ežero kalbinimas
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-10-11 10:57:42
Gal tai skirta - kaip lietui?
Kažkiek trūkinejantis ritmas, rimas. Paskutinė strofa - tvarkoje.