Ne, tu ne rūškanas, ne juodas,

Tu tiktai veidrodis krantų.

Kai gražūs jie — taip pat gražus

Spalvom ir puokštėm debesų.

Kas žvelgs su meile, kiekvienam

Žvilgsniu žydrynės atsakai,

Glėby šaltam, glėby giliam,

Rodos, prisiglaudė klevai.

Tu tiktai veidrodis skaidrus,

Kol neišgąsdina vilnis,

Kol susimąstęs ir kantrus

Vandens nesudrumsčia žvejys.