Tavo rytas
Rūkas
išverkė rasą
ant laukų
ir voratinklių gijų.
Švyti pievos
rugsėjo
milijonais
mažų veidrodinių
lašelių.
Noriu pasiklysti
tavo ryto
takuose,
kvėpuoti
paslapčių vėjais...
Net jei
ir suklysčiau —
aš TO laukiau
visą gyvenimą,
šio brėkštančio
ryto
akimirkos tirpsmo.
Tavo pasaulyje
brėkšta.
Sėdim ant tvorelės,
Basos kojos,
dviračiai žolėj.
Susiliejam su rytu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-10-05 05:34:53
Labai puikiai susilieta su rytu, sėdint ant tvorelės, kur basos kojos ir dviračiai žolėj... :)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-10-04 15:05:53
Jaukus ir šiltas ne dėl peizažo, o dėl jausmų tikrumo.