Nepakartos širdis plakimo
jaunystės skausmo valandų,
nes vėjas, nešęs ją, nurimo,
nubloškęs ant aštrių uolų.
Nebepakils širdis į aukštį —
ji žemės kryžkelėm keliaus,
nors šauktų ji it marių paukštė
lengvos vilnies, vaiskaus dangaus.
Nors tektų lėkt į kitą krantą,
ji dužtų vėlei į uolas,
jai laimę šaukt, bet rast nelemta —
tokia baltų sparnų dalia.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-09-25 18:54:02
skambiai ir ilgesingai nuvingiavo...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-09-25 17:57:32
...ilgesingai suskambėjo...kaip graži daina...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2013-09-25 17:57:26
...ilgesingai suskambėjo...kaip graži daina...