Spindulių klavišais tyliai rytas groja,
glamonių upėm plaukia bučinių kanojos,
nusišypsai, nes laukei
nakties langų, kurie matuoja mūsų nerimus,
gal atsitiko tai praėjusiam gyvenime?
suvėliau švelniai plaukus...
Dažnai minutės kalba tavo ilgesiu,
jausmų saugykloje guliu susirgusi,
o tu — kitam pavasary,
nemoka meilė žmonėmis dalintis,
į galvą lenda pragariškos mintys,
svajonių brizai nekeri.
Mes lyg praeiviai savo laimės miestuose
praeidami netyčia susiliečiame,
palikę sieloj pėdas...
nusineši melsvus akių ledynus
į savo tuščią atsiskyrėlio lindynę
ir mano skaudžią gėlą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žemiški sparnai
Sukurta: 2013-10-01 13:32:44
Subtiliai išreiškiamos emocijos giliau paliečia dvasios klodus, negu kad atvirai išrėktos mintys. Šis kūrinys sužavėjo savo subtilumu, personifikacija,o ypatingai patiko tie „melsvi akių ledynai“.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-09-25 18:40:57
pritariu Užuovėjai, labai giliai palietė
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-09-25 10:42:53
Gražiai suskambo.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-09-25 09:30:11
Kokia puiki pradžia, tokia efektinga pabaiga. Labai patiko kūrinėlis, labai.