šnabždesiai

Spindulių klavišais tyliai rytas groja,
glamonių upėm plaukia bučinių kanojos,
nusišypsai, nes laukei
nakties langų, kurie matuoja mūsų nerimus,
gal atsitiko tai praėjusiam gyvenime?
suvėliau švelniai plaukus...


Dažnai minutės kalba tavo ilgesiu,
jausmų saugykloje guliu susirgusi,
o tu — kitam pavasary,
nemoka meilė žmonėmis dalintis,
į galvą lenda pragariškos mintys,
svajonių brizai nekeri.


Mes lyg praeiviai savo laimės miestuose
praeidami netyčia susiliečiame,
palikę sieloj pėdas...
nusineši melsvus akių ledynus
į savo tuščią atsiskyrėlio lindynę 
ir mano skaudžią gėlą.

secret

2013-09-25 05:12:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): žemiški sparnai

Sukurta: 2013-10-01 13:32:44

Subtiliai išreiškiamos emocijos giliau paliečia dvasios klodus, negu kad atvirai išrėktos mintys. Šis kūrinys sužavėjo savo subtilumu, personifikacija,o ypatingai patiko tie „melsvi akių ledynai“.

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-09-25 18:40:57

pritariu Užuovėjai, labai giliai palietė

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-09-25 10:42:53

Gražiai suskambo.

Vartotojas (-a): Užuovėja

Sukurta: 2013-09-25 09:30:11

Kokia puiki pradžia, tokia efektinga pabaiga. Labai patiko kūrinėlis, labai.