Ten, kažkur giliai po mano oda,
Plaka širdis, maža, maža.
Pabėgo mano nelaimingos godos,
Pamiršę man palikt kažką.
Per odą šaltis sunkiasi tyliai,
Šaldo žodžius ir drabužius.
Mano mažas pasaulis subyra;
Žinau, kad viskas, kas buvo, žus.
Laikas, nuoskauda ir kaltės –
Visi palieka žymę kūne.
Ir nepavyksta susitarti,
Nes žodžiai lyg tyčia sugriūna.
Kažkur tenai po mano oda
Ji spurda kartais tyliai tyliai.
Seniai užvertas Rojaus sodas.
Mažos širdys neprabyla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2013-09-23 20:39:23
Jausmingas, bet tarpais ritmas ir rimas pabėga...