Ten, kažkur giliai po mano oda,
Plaka širdis, maža, maža.
Pabėgo mano nelaimingos godos,
Pamiršę man palikt kažką.

Per odą šaltis sunkiasi tyliai,
Šaldo žodžius ir drabužius.
Mano mažas pasaulis subyra;
Žinau, kad viskas, kas buvo, žus.

Laikas, nuoskauda ir kaltės –
Visi palieka žymę kūne.
Ir nepavyksta susitarti,
Nes žodžiai lyg tyčia sugriūna.

Kažkur tenai po mano oda
Ji spurda kartais tyliai tyliai.
Seniai užvertas Rojaus sodas.
Mažos širdys neprabyla.