Diena lietumi šniokščia...
Šuorais šuoliais per gatves
draikomas
kasdienybės vabalas.
O dienos šios kepalas —
įvairiai jis į riekes
raikomas:
Kur pažvelgsi, ten — plokščia
taip, kad net...
   rašyk, raižyk, pilk pylimus,
   kask duobes, spąstus spęsk,
   prisimink tyloj mylimus,
   aplinkybių nekęsk —
leista, bet...

Vos tik veidrodį krypteliu,
už manęs, dešinėj, šone —
baltas toks (man?) sparnu moja,
visus zigzagus klystkelių
užstoja.

Galiu
įkaitusį nervą savo
nupiešti
baltai, juodai, raudonai.

Galiu
įrašyt kalendoriuje
randu
tai, ko neužfiksuos istorija
(mano tik ji). O joje —
darbai, kurie nesigavo.

Galiu
kaltu tylos lentoje
įrėžti
riksmą.

Galiu
tiesiog — pramiegoti
tavo ir savąją stotį.
Lai ilsis delnai ir šonai,
galva, nugara su
sprandu...

Guliu.
Nubudęs pratęsiu
vyksmą.