Galiu
Diena lietumi šniokščia...
Šuorais šuoliais per gatves
draikomas
kasdienybės vabalas.
O dienos šios kepalas —
įvairiai jis į riekes
raikomas:
Kur pažvelgsi, ten — plokščia
taip, kad net...
rašyk, raižyk, pilk pylimus,
kask duobes, spąstus spęsk,
prisimink tyloj mylimus,
aplinkybių nekęsk —
leista, bet...
Vos tik veidrodį krypteliu,
už manęs, dešinėj, šone —
baltas toks (man?) sparnu moja,
visus zigzagus klystkelių
užstoja.
Galiu
įkaitusį nervą savo
nupiešti
baltai, juodai, raudonai.
Galiu
įrašyt kalendoriuje
randu
tai, ko neužfiksuos istorija
(mano tik ji). O joje —
darbai, kurie nesigavo.
Galiu
kaltu tylos lentoje
įrėžti
riksmą.
Galiu
tiesiog — pramiegoti
tavo ir savąją stotį.
Lai ilsis delnai ir šonai,
galva, nugara su
sprandu...
Guliu.
Nubudęs pratęsiu
vyksmą.