Atminimų klostės

Sapne regėjau Tavo veidą...
Vėl akys liūdesiu žydėjo,
Ir ką sakei – sukarpė vėjas –
Tik nuotrupas surinkti leido.

Lyg pamirštą įduoti kraitį –
Galėjau juk priglaust, turėti,
Padėt žodžius į sielos klėtį
Ir tik tada – Tau leist nueiti...

Nutolus vizijai – žinojau:
Šilkinės atminimų klostės
Vis glus ir mano širdį glostys,
Kol žemę pėdomis matuoju.
Eiliuotoja

2013-09-19 13:16:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2013-09-20 22:07:23

Užburia ir įtikina...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2013-09-19 13:34:37

Gražūs rimai, gulantys į širdį žodžiai.