Rankoj liko tik plunksna ryški
Iš ištrūkusios laimės paukštės kūno.
Tu kitoks, bet tu toks pat kaip visi,
Nes visiškai skirtingų niekad nebūna.

O aš kokia? Aš tirpstu,
O gal stingstu kaip lydomas metalas.
Nesidžiauk medžiu nukirstu,
Nes iš naujo priaugti jis nebegali.

Kas primena statulą iš druskos, o gal iš ledo,
Kas nešioja kaktoj degančias raides?
Niekas pažadėtos žemės nesurado,
Muzikantas pametė savo gaidas.

Tirpsta tos pajuodusios raidės,
Baltoj skiautėj parašytos.
Nutyla giesmė nepasibaigus
Kaip paskutinis lietingas rytas.