*

Rankoj liko tik plunksna ryški
Iš ištrūkusios laimės paukštės kūno.
Tu kitoks, bet tu toks pat kaip visi,
Nes visiškai skirtingų niekad nebūna.

O aš kokia? Aš tirpstu,
O gal stingstu kaip lydomas metalas.
Nesidžiauk medžiu nukirstu,
Nes iš naujo priaugti jis nebegali.

Kas primena statulą iš druskos, o gal iš ledo,
Kas nešioja kaktoj degančias raides?
Niekas pažadėtos žemės nesurado,
Muzikantas pametė savo gaidas.

Tirpsta tos pajuodusios raidės,
Baltoj skiautėj parašytos.
Nutyla giesmė nepasibaigus
Kaip paskutinis lietingas rytas.
Soledada