Užsiklojo naktis seną nuometą, grubų,
Užsiklojo ir laukia, kol skausmas išdžius,
O gyduolė tyla žvaigždžių pėdsakais skuba
Nuvalyti nuo lūpų bevalius žodžius.
Ji išrankios dyglius ir įpūs naują ugnį —
Baltažiedė liepsna savo šokį kartos,
O naktis skausmą sems, kol pasieks patį dugną,
Ir tuomet ji sulauks auksaspalvės aušros.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-09-11 18:45:08
Sodrus žodis, įsupantis, užburiantis.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-09-11 10:32:12
Atrodo, Jūsų rašymo moto – teigti viltį, kad tik būtum laimingas/-a:) Žinoma, ir dėl to šviesiau, kažką ir guodžia, graži prasmė.
„O gyduolė tyla žvaigždžių pėdsakais skuba“ > Ši eilutė nuostabi, poetiška ir taip pat kaip eilių prasmės raktelis.
„O naktis skausmą sems“ > čia, pagal mane, truputį ritmas sutrinka; gal taip, jeigu Jums tiktų:
O naktis – kas skaudėjo išsems, kol pasieks patį dugną...
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-09-10 21:20:56
Puiki lyrika
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-09-10 21:07:01
Gražu. Naujai, metaforos nenuvalkiotos.
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2013-09-10 20:44:44
O man viskas patiko.