Užsiklojo naktis seną nuometą, grubų,
Užsiklojo ir laukia, kol skausmas išdžius,
O gyduolė tyla žvaigždžių pėdsakais skuba
Nuvalyti nuo lūpų bevalius žodžius.

Ji išrankios dyglius ir įpūs naują ugnį —
Baltažiedė liepsna savo šokį kartos,
O naktis skausmą sems, kol pasieks patį dugną,
Ir tuomet ji sulauks auksaspalvės aušros.