Ne, ne! Aš ne į Dievą;
Aš į dievus einu.
Nes gera man,
Kuomet apglostau juos.
Gal vergas ar kažkuo mažiau ESU,
Bet šitaip glostyti jų nepabosta.

Įsismeigiu į akmenį, į Vilnių,
Ir jau tuomet dažnai man nesvarbu,
Koks Londonas yra,
Ar kokios grakščios moterys Paryžiuj.

Dievai sutilpo manyje...
Ir prisiekiu, kad iš Savęs Aš dar neišvaikytas,
O ir dievai atsiliepia, kai juos vardais šaukiu,
Nors jie toli toli prieš Jėzų Kristų.