Pašalnojo prieš rytą. Šiek tiek, neįkyriai -
Lyg ruduo šaltu delnu brūkšt per vasaros karštį.
Metas rinkti, kas derliumi dirvoj pažirę,
Tai, ką linkstančios obelys soduos pribarstė.
Beržo smulkūs lapeliai geltoniu nudrižo -
Tartum spindulius vėstančius būtų jis gaudęs.
Išlydėjęs paukščius nebylus tapo miškas,
Toks mąslus už miglos - tartum būtų priklaupęs.
Šiandien daug kas kitaip, nepaliauju stebėtis
Tuo būties sodrumu, kuris glosto ir žnaibo,
Atgaivina jusles, metų metais dėvėtas
Ir šalnos šiurpuliukais po rytmetį braido.
Išmokta abėcėlė - atsliūkina prieblandos.
Pasikaršinsiu dar kiek priblėsusiam įsauly -
Ne visi su sparnais, nors skrajoti ir mėgstantys.
Tas ruduo! Pajutai? Atsisėdi ir prišali...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-09-11 17:42:56
Rudens nuotaikų įsūpuotas įtaigus žodis.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2013-09-07 21:14:04
Be abejonės į mėgstamuosius, myliu šitą autorę už tvirtą žodį, įtikinamą ir jautrų.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-09-07 20:00:08
Taip,pajutau
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-09-07 19:01:30
Kartais ir žvilgsnis gali prišalti rudenio spalvomis besidžiaugiant...
Pastabus jūsų žvigsnis. Gražus eil.
Vartotojas (-a): Lietaus lašai
Sukurta: 2013-09-07 18:07:55
Nuoširdus, gilus, prasmingas...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-09-07 16:02:01
"Ne visi su sparnais, nors skrajoti ir mėgstantys.
Tas ruduo! Pajutai? Atsisėdi ir prišali..."
Išjausta, puikiai... Labai!