Santrauka:
Kaip į Žemę ateina ruduo, taip ir į žmonių širdis. Nostalgija, graudulys — tai tos jautriosios vertybės, graudinančios ligi ašarų.
Žiū, į liepas pritiško žvaigždžių ir žalsvos mėnesienos.
Paryčiais nuo rausvų atspindžių blyksi smilgų blakstienos.
Nėr brydės per laukus, kur basa aš išbraidžiojau naktį,
Jau ruduo į sultingas rasas bando spindesį segti.
Beldžia klevo gumbuota šaka. Nejauku. Į stogą.
Susikaupęs lašelis, staiga, ant peties nušoka.
Lūkuriuoja kryptis dienos, lyg žavinga dama. Gražu!
Vis kvėpuoju į liepas rudenio, į geltonus dažus.
Perlamutrinės miglos delne, pildos posūkiai pauzėm,
Praeitin išalsuoja save, lietumi išskalauja.
Sėja rūškaną šėlsmą ruduo, merkias vasaros akys.
Paskutinis žiedelis... Graudu! Vysta ajero žvakės.
Jau nuplukdo laivus debesų laiko venomis lietūs.
Aš po rudenio vėtrom esu su Dangum susilietus.
Nejučiom veržias rankų lankai, kai ką nors tebemyli.
Vis jaučiu mano ranką laikai. Pakvėpuokim. Į tylą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): secret
Sukurta: 2013-09-25 15:44:05
Kvėpuoju eilėm,gražu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-09-21 15:20:02
Pakvėpuokim. Į tylą.
Miela skaityt... Ačiū už rudeniškų nuotaikų praskaidrinimą... ;)
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-09-07 20:13:46
Perskaičiau du kartus.Patiko
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2013-09-07 14:53:23
"Aš po rudenio vėtrom esu su Dangum susilietus." kažkuo ypatinga būtent man ši eilutė :) o visas kūrinys tikrai alsuojantis savita erdve.
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2013-09-07 14:33:07
Išnešiotas, vaizdingas ir sodrus tekstas su savitomis metaforomis, tokius skaityti - pajusti poezijos troškulį.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-09-07 11:40:13
Taip, vaizdingas, puikus, nors ir su nostalgijos trupinėliais nutolusiai vasarai. Miela skaityti ir pajusti rudenį.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-09-07 11:28:48
Dar pasakysiu, kad tai puikus darbas
Vartotojas (-a): Medinis jogas
Sukurta: 2013-09-07 09:37:03
Man toks tirštas, ryškus, skanus, priebalsiai - lyg burnoje juntami. Randu negirdėtų metaforų. Puikus ritmas, rimas. Tik dėl to rudenio - rudens, niekada nebuvau tikras. Antro posmo pask. eil. parašius ,,rudens", niekas nepasigadintų. O ką moderatoriai sumanė, ne visai suprantu, bet gal galima gi paprašyti, kad pavadinime klaidą ištaisytų.