Įsimylėję vasarą klevai
Žaliai žaliai jai savo meilę ošė.
„Ei, vasarėle, kur iškeliavai?
Tavęs jie vis dar laukia pasipuošę.“
Nuraudo žaluma jų pamažu,
Kad nesulaikė — mylimą paleido.
Žiūrėt į juos taip dieviškai gražu,
Juk neslepia jie savo tikro veido.
O aš tavęs, mielasis, taip ilgiuos,
Sulaukus skęsiu tavo žvilgsnio gyly.
Nelaukiu vasaros — bėglės vikrios,
Tiktai tavęs, tiktai tavęs, nes myliu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2013-09-12 21:22:58
Turinys. Irgi per atviras. Trūksta slapties.
Forma. Eufonija labai gera, bet mylinti širdis kalba su nutylėjimais, atodūsiais :) ir t.t., o čia viskas slysta pakankamai melodingai.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2013-09-11 20:41:17
... kodėl mane vis neša ,,niolikon"
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2013-09-10 11:16:02
Nesakyčiau ir aš taip tiesmukai. O bendras įspūdis – šviesus, mergaitiškas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-09-05 14:59:12
Sutinku su visais ankstesniais komentatoriais.Kūrinėlis patiko.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2013-09-05 13:00:51
Gražiai nušlama vasara, skaidrus žvilgsnis į gamtą, vidinė darna – meilė vienija. Lengvas rimas, natūraliai pasakojama klevų istorija (pirmi du posmeliai kaip pasaka:)) tarsi pereina į rudenį atverti tikrąjį savo veidą. Žinoma, klevų grožį išryškins, o gal primins, kad atsigręžtum, ruduo, kai pražys spalvos gilesniems ir jausmams.
Per gamtos personifikaciją į asmeninį jausmą, tyrą ir atvirą, kaip visuomet.
Žavesys paprastume Jūsų lyrikoje. :)
Vietoj kabučių, man atrodo, labai tiktų tas ošimas pasviruoju.
Vartotojas (-a): Virgutė
Sukurta: 2013-09-05 11:48:56
Romantiškas.Tik mylimasis čia kas-žmogus ar metų laikas?