Santrauka:
Eilėraštis gimė netikėtai. Tiesiog pajutau rudenį, ilgesį... tiesiog panorau išsilaisvinti iš dabartatinės būsenos... atgimti
Praskleisk apsiaustą, gedinti naktie,
O rūbas šitas tau visai netinka,
Man tas žvaigždėtas daug arčiau širdies,
Kai pilnatim iries nerimastingai.
Vienatvės ūkanos lyg drumzlinas vanduo
Mane apakino ir paskandino,
Sakai, už lango tirtantis ruduo,
O mano siela šito dar nežino.
Nežvilgčiok į mane iš padilbų,
Pažįstu tavo aš kerštingą būdą.
Širdis kieta lyg pakelės akmuo,
Bet pasvajot iš naujo ji panūdo.
Tai buvo vasara. Kvepėjo medumi.
Lietus lašnojo grauduliu į saują.
Sapne buvau aš tavo lemtimi,
Jame gimiau, aš vėl gimiau iš naujo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-09-03 00:06:06
Paprastai be ypatingų metaforų, bet labai šiltai, artima man tokia kūryba.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-09-02 20:31:04
Sapne juk visko pasitaiko, todėl čia viskas ir gražu, ir aišku. Ir džiugu, kad:
„Sakai, už lango tirtantis ruduo,
O mano siela šito dar nežino.“
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-09-02 19:42:26
rudenį didelių dalykų įvyksta iš naujo. Vaikai pradeda mokytis iš naujo... Suaugę vėl vaikais nori tapti iš naujo...Bet gimti iš naujo ne visiems pavyksta.O kūrinys gražus. Sakyčiau, tikras eilėraštis forma ir turiniu.
Anonimas
Sukurta: 2013-09-02 19:01:59
Labai gražus kūrinys, man asmeniškai patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-09-02 17:01:24
Praskleisk apsiaustą, gedinti naktie,
O rūbas šitas tau visai netinka,
Man tas žvaigždėtas daug arčiau širdies,
Kai pilnatim iries nerimastingai.
Nuostabios eilutės...