Nugyventa... Bet keista – atrodo,
Kad aš vakar, tik vakar gimiau.
Nužydėjo (ar žydi?) jau sodai,
Tik kaskart neramiau, neramiau...
Ar laimingas? Na, taip – prisiminus:
Aš juokiaus ir verkiau lyg žmogus –
Mano buvo visi vandenynai,
Mano buvo bekraštis dangus.
Buvo laimė – lyg vėjas, lyg upė.
Lyg skridau, lyg plaukiau aš su ja.
Kartais tekdavo melstis suklupus,
Kad tik laimė neliktų svaja.
Išsibarstė per laiką, sumenko
(Kaip toli, kaip aukštai lig žvaigždžių...),
O galbūt ji, patraukusi ranką,
Tepasakė: „Tavęs negeidžiu...“
Nežinau, ar sugrįš mano laimė,
Ar tamsoj ji kaip vaikas paklys.
Liks tik ego – lyg žirgas bebaimis,
Lyg pavargęs darbinis arklys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2013-08-31 16:05:41
kol egonyra tol esame :)
stiprus ir maslus tekstas
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-31 15:40:02
Šiek tiek išsibarstė, bet gi bus dar paberta!
Vartotojas (-a): Jazminas
Sukurta: 2013-08-31 13:55:12
Labai stipru ir gilu! Lenkiu galvą
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-08-31 13:34:33
Kai noriu - linksmas būnu, kai nenoriu - tinginiauju... Štai Laimės formulė, atskleista dar kunigo Vaižganto per Mykoliuko lūpas. O nuo savęs pridursiu: sexas ir auxas - tik viena laimės pusė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2013-08-31 10:35:28
...o gal už kampo laukia dar laimės atkarpa
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-08-31 09:44:06
Ar laimingas? Na, taip – prisiminus:
Aš juokiaus ir verkiau lyg žmogus –
Nugyventi gyvenimą žmoniškai... O juk tai - svarbiausia.
Gerai išmąstei...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-08-31 08:21:12
Toks jausmingas, gilus...sukirbino širdį
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2013-08-31 00:19:39
Gražiai surimuota, mintis lyg ir paprasta, bet kažką pacituoti net nedrįstu...
Puikus pavadinimas "Mano laimė".
Labai patiko!