Jokio vėjo. Akių kino juostoje Babelis. Niaukiasi.
Prakalbėti — pily kaladėlių ištraukt apatinę.
Tiek tylos, kad girdi — susimainom nematomais antausiais:
Tu išloštum mane atvirom. Aš tavęs išsigyniau
Paryčiais, kur sudrimba ant grindinio aidas ištardytas.
Kaip laikaisi? Ar dar kada nors? Po inkštimą, po raidę...
Sauja švino akims ir pulsuojantis vakaro magnetas —
Nebuvimo receptas. Gana. Jokio vėjo, paleido
Aitvarais ten, kur lengva įkvėpt, prisimint neįmanoma
Ir nenori pamiršt (tiek tylos, kad girdėti — tuštėjam),
Sapno burlaiviais, mėlynu šilko suknelės plazdenimu,
Tuopų šiugždesiu iki letargo. Tiki?
Jokio vėjo.
Pelkė
2013-08-30 14:58:56
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2013-08-31 16:22:31
Jokio vėjo nekelsiu. Jokių priekaištų. Patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-31 16:09:54
Labai geras eil. Žaviuosi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-31 00:00:16
Super.
Vartotojas (-a): Laima-L@
Sukurta: 2013-08-30 22:03:27
Giliai iškedentas (vėjo?)...
Puiku!
Vartotojas (-a): antanas vėjyje
Sukurta: 2013-08-30 21:20:02
Ir plykstelejo mano mylima poetė po ilgos pertraukos, super! esu sužavetas! eilėraščio trauktinė kapsi tiesiai į širdį... ne, nekapsi — lyte lyja!
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2013-08-30 18:49:52
Geras, labai.