Sakau: štai AŠ.
Ir, regisi, teisybę pasakau,
Tačiau akimirka... na, te kita
Ir mano tiesą neigia Heraklitas...

(Ar žinote, kiek daug vandens mano kūne?
Smegenyse, berods, daugiausia.)  

Ne šiaip, užmiršę jį,
Vis malam, malam:  
Į upę taip, kaip jau įbridę,
Neįbrisim antrąkart.

Aš — plaukiantis upe,
Beje, kaip bet kuris iš mūsų.
Ir neieškokit, kur buvau —
Esu tik čia, tik šią akimirką
Pažįstamas tik sau ir upei.