Man ramu, nes jau įtrūkius meilė užpildė,
Nes aušra purpurinė išlydė šešėlius nakties.
Taip. Ramu, nors buvau aš praradusi viltį,
Ir tikėjau — audra, tai dalis neatsiejama mano lemties.
Jau ramu, nes gilėja pilnatvė ir žavi
Įvairovė, skirtybė gyvenimo raštų margų.
O jei audros vėl kils, smėlio kopas nušlavę,
Nepasieks tos gelmės, kurioje tyliai meile degu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-26 22:20:34
banguojantis. Tik tos bangos kaip vakare - vis rimsta...
Vartotojas (-a): grafas
Sukurta: 2013-08-26 20:15:33
...ramu ražienose gandrams,bežiūrintiems į dangu tyliai...
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-26 16:32:13
Meilė – tai jaudulys, ramybė ir pilnatvė...
Gerai pastebėjot: ji užpildo įtrūkius, išlydo šešėlius...
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-26 15:30:45
Tokia sodri ramybė, tai gerai