Ramu

Man ramu, nes jau įtrūkius meilė užpildė,
Nes aušra purpurinė išlydė šešėlius nakties.
Taip. Ramu, nors buvau aš praradusi viltį,
Ir tikėjau — audra, tai dalis neatsiejama mano lemties.

Jau ramu, nes gilėja pilnatvė ir žavi
Įvairovė, skirtybė gyvenimo raštų margų.
O jei audros vėl kils, smėlio kopas nušlavę,
Nepasieks tos gelmės, kurioje tyliai meile degu.
Laimužė

2013-08-26 12:22:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2013-08-26 22:20:34

banguojantis. Tik tos bangos kaip vakare - vis rimsta...

Vartotojas (-a): grafas

Sukurta: 2013-08-26 20:15:33

...ramu ražienose gandrams,bežiūrintiems į dangu tyliai...

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2013-08-26 16:32:13

Meilė – tai jaudulys, ramybė ir pilnatvė...
Gerai pastebėjot: ji užpildo įtrūkius, išlydo šešėlius...

Vartotojas (-a): spika

Sukurta: 2013-08-26 15:30:45

Tokia sodri ramybė, tai gerai