tu žinai kaip aš norėjau
pusryčiams lelijų
prisikirst kad nepajėgčiau
net paeit
bet lelijos patiektos tebuvo
naktį vietoj antklodės
kad nuogo kūno neturėčiau
kuomi užsiklot
nemiegojau
nes sapnai neleido
visą naktį
bluosto net trumpam sudėt
išėjau ryte prie uosto
žolėmis ir dumbliais
pakvėpuot
neprašiau aš dievo
nei gyvenimo ilgesnio
nei lengvos mirties
tik norėjau krist minkštai
ant skruosto
ir ant dugno kojas
išsitiest
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2013-08-25 22:24:12
Perskaičiau ir likau it musę kandusi... :)
Čia komedija ar tragedija???