Kasdienybės kareivi — praeivi,
Žvilgsnio užtaisą mesk į mane.
Aš juk irgi kaip tu praeinu
Su neperkandama liemene,
Kol tava personalinė kreivė
Šaus greta grindiny akmenų.
Mes — praeiviai. Aš vakar padėjau
Narkomaną įkelt į greitukę.
Lekia medžiai nuo lapų nutrūkę...
Duok penkis, obuolių pardavėjau;
Tu, priglaudęs kačiuką benamį, —
Abejingas protestams — piketams.
Kol taurė, kur gyvybę tau semia,
Ištuštės, mums praeinant kaip metams.
Sumažėjus kišenėje raktų,
Daug ramiau ir kur kas paprasčiau:
Viskas telpa vienam kambary.
Taip gyvent reiktų stengtis verčiau,
Kad tos duonos kasdienės užtektų
Lygiai tiek, kiek šiandieną turi.
Smalsiai gręžiantis žvilgsnis praeivio
Nepalieka širdy man skylutės —
Žaliažoliškai drungnas rugpjūtis,
Smilga braukiantis šalmą kareivio.
Nekutena nemąstančio priekin —
To, kas kelią pames dėl takelio.
Pakeleivių nėra. Patylėkim.
Pastaba nepalieka randelio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-08-25 15:00:17
Man patiko, toks tikras
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-25 14:16:49
Erdvinis mąstymas neturi tokios krypties kaip pirmyn ar atgal. Belieka sutikti: „iš gyvenimo...“
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-25 13:31:26
– Didaktikos niekad, Dolmenai, nebūna per daug, – sakys bet kuris mokytojas ir nebūtinai prieš Rugsėjo 1-ąją. Kiekviena išgryninta kūrinio mintis reikalauja netinginiauti skaitančiojo mąstymui. Pavyzdžiui, kad ir:
Sumažėjus kišenėje raktų,
Daug ramiau ir kur kas paprasčiau:
Viskas telpa vienam kambary.
Tiesiog atgaiva skaityti!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-25 01:33:00
Gera mintis ir superinė forma. Ypač forma.