Ir kodėl po galais
Šitaip dūšią suskaudo?
Nagi, niekis! Praeis.
Netgi akmenys rauda
Kai juos skelia perpus
Šaltas grūdintas plienas.
Aš žmogus, tik žmogus,
Ir jaučiuos kartais vienas
Likęs kalvėj nakčia
Kalti geležį karštą,
Kad kitiems, kas liks čia
Niekada neapkarstų
Anei žodžiai tarti,
Anei kvepiantis vynas.
Tad kol kas šioj nakty
Lieku būt nusiminus,
O kai rytas nušvis,
Saulė glostys vėl rūką,
Aš atversiu duris
Ir išbėgsiu padūkus
Palakstyt po laukus,
Gaudyt švilpiantį vėją...
Ach, šviesėja dangus!
Ir aušra jau artėja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2013-08-24 00:00:15
Savita jausmų išraiška, reikia žiūrėti per prizmę
Anonimas
Sukurta: 2013-08-23 21:34:22
Sunku komentuot... žmogus, akmuo, vėjas. Jei atvirai-pasigendu Jūsų...