Santrauka:
Pilnatis dažnai sukelia melancholiją, bet į ją galima pažiūrėti ir kitaip. Neseniai mačiau ją skaisčiai nuraudusią:)
Nuraudo išdavikė pilnatis
Ir slepiasi už debesies kraštelio,
O ši naktis, nepaprasta naktis,
Svajas sparnuotas į padanges kelia.
Tik žiū, žvaigždė sužibo vandeny,
Ach! Ne žvaigždė, tai — tik mažutis lapas.
Tyku. Mielasis, tu tikrai meni,
Kaip laukiau čia tavęs aš Saulei tekant.
Dabar naktis — išdykėlė šviesi —
Ridena pilnatį puriais paklotais.
Saldi palaima tarpsta debesy,
Tad mes lig ryto neisime miegoti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-23 01:48:17
Linkiu dar daug svajingų ir šviesių naktų abiem išvysti:
Tas pilnaties paatviravimas – jausmų ne išdavystė :-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2013-08-22 20:19:57
Gera mintis ;) - neisime lig ryto miegoti. Pavadinimas labai atitinka tekstą arba atvirkščiai. Patiko.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2013-08-22 16:49:46
Ach, ta pilnatis!.. viską išdavė. Nuoširdu, miela...