Nuraudo išdavikė pilnatis
Ir slepiasi už debesies kraštelio,
O ši naktis, nepaprasta naktis,
Svajas sparnuotas į padanges kelia.

Tik žiū, žvaigždė sužibo vandeny,
Ach! Ne žvaigždė, tai — tik mažutis lapas.
Tyku. Mielasis, tu tikrai meni,
Kaip laukiau čia tavęs aš Saulei tekant.

Dabar naktis — išdykėlė šviesi —
Ridena pilnatį puriais paklotais.
Saldi palaima tarpsta debesy,
Tad mes lig ryto neisime miegoti.