Niekada neturėjau tikslo
Rašyti eiles.
Tik esu ir ramiai lūkuriuoju,
Ką kelias atves.
Tik stebiu, kaip išrašo lietus tvenkiny
Stebuklingus žodžius,
Pajuntu unisonu užgrojančias
Stygas širdžių.
Ir prabyla jausmai, įelektrinę
Erdvę žaibu.
Eilės pačios pasipila —
Aš nustembu.
Niekada neturėjau tikslo
Rašyti eiles.
Tik klausausi, ką sielos kalbėjimas
Šiandien praneš.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2013-08-22 01:11:52
Vienas geriausių šiandienos eilių.
Perskaičius antrąkart kažkaip užkliuvo pavadinimas (juk tekste ir taip nemažai to pirmojo asmens).
Gal keisti kad ir į „Suklusus“?..